Baigėsi XIV Pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiada. Tai - pirmoji olimpiada, kurioje partijos buvo žaidžiamos elektroniniu paštu. Tarp startavusių 48 komandų Lietuvos vyrų rinktinė užėmė 2 vietą. Varžybos vyko 7 metus. Atrankinės pirmenybės vyko 2000 – 2003 m.m., finalas – 2003 – 2006 m.m.

Varžybų finale (12 pajėgiausių komandų) I-ąją vietą iškovojo Vokietijos komanda, surinkusi 45½ taško iš 66 galimų. Lietuviai užtikrintai užėmė II-ąją vietą, surinkę 39½ taško ir 3½ taško aplenkę III-ąją vietą užėmusius amerikiečius (36 taškai). Toliau vietos pasiskirstė taip: 4. Prancūzija, 5. Rusija, 6. Šveicarija, 7. Čekija, 8. Vengrija, 9. Danija, 10. Anglija, 11. Rumunija ir 12. Argentina.

Lietuviai pralaimėjo tik vieną mačą Prancūzijos atstovams 2½ : 3½, bei du mačus baigė lygiosiomis 3 : 3 (su Rusija ir Čekija). Kitus mačus lietuviai laimėjo. Didžiausiu skirtumu 4½ : 1½ įveikti Šveicarijos atstovai, 4 : 2 įveikti amerikiečiai, danai, anglai ir argentiniečiai. Šį kartą Lietuvos rinktinei pavyko įveikti ir nuolatinius savo konkurentus vokiečius 3½ : 2½.

Lietuvos vyrų rinktinei atstovavo (lentų eilės tvarka): Vytautas Andriulaitis, Alfonsas Kupšys, Marijonas Ročius (komandos kapitonas), Darius Zagorskis, Vitalijus Novikovas ir Virginijus Grabliauskas. Didžiausias taškų indėlis atiteko tarptautiniam meistrui IM Virginijui Grabliauskui (8½ taško iš 11 galimų), 7 taškus surinko vyresnysis tarptautinis korespondencinių šachmatų meistras SIM Vitalijus Novikovas, po 6½ taško – SIM Alfonsas Kupšys ir IM Darius Zagorskis, po 5½ taško – tarptautinis didmeistris Vytautas Andriulaitis bei SIM Marijonas Ročius.

Beveik visi Lietuvos rintinės nariai yra vilniečiai, tik Vytautas Andriulaitis – jonavietis. Ši „prizininkų“ komanda sudaro ir Lietuvos rinktinės pagrindą kitoje, jau XV Pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiadoje. Ši olimpiada jau yra startavusi ir vyksta žaidžiant dar šiuolaikiškesniu šachmatų ėjimų transmisijos būdu – panaudojant Tarptautinės korespondencinių šachmatų federacijos (ICCF) web serverį.

Išsamiau apie XIV Pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiadą.

Tuo pat metu finišavo ir VI Pasaulio moterų korespondencinių šachmatų olimpiada. Varžybose startavo iš viso 17 komandų. Atrankinės pirmenybės vyko 2000 – 2003 m.m., finalas – 2003 – 2006 m.m.

Varžybų finale (10 pajėgiausių moterų komandų) užtikrintai nugalėjo Lietuvos šachmatininkės, surinkusios 26½ taško iš 36 galimų ir 3 taškais aplenkusios II vietą užėmusias Vokietijos sportininkes (23½ taško). III vietą užėmė italės, surinkusios 23 taškus. Toliau vietos pasiskirstė taip: 4. Latvija, 5. Čekija, 6. Rusija, 7. Lenkija, 8. Slovakija, 9. Anglija, 10. Brazilija.

Tik vieną mačą, su Rusijos atstovėmis Lietuvos komanda baigė lygiosiomis 2 : 2. Vokietės įveiktos 3 : 1, brazilės 3½ : ½, o slovakės net 4 : 0.

Lietuvos moterų rinktinei atstovavo (lentų eilės tvarka): Vilma Dambrauskaitė, Vineta Kveinys, Vygantė Milašiūtė ir Jelizaveta Potapova. Daugiausia taškų (po 7½ iš 9 galimų) Lietuvos komandoje surinko Vygantė Milašiūtė ir Jelizaveta Potapova, Vineta Kveinys surinko 6 taškus, ir prie pajėgiausios, pirmosios lentos žaidusi moterų tarptautinė korespondencinių šachmatų didmeistrė Vilma Dambrauskaitė – 5½ taško.

Moterų varžybos prasidėjo žaidžiant paprastu paštu, vėliau nemažai žaidėjų perėjo prie populiaresnės šachmatų ėjimų transmisijos formos – elektroninio pašto.

Išsamiau apie VI Pasaulio moterų korespondencinių šachmatų olimpiadą.

Žaidimas šachmatais susirašinėjant tampa vis populiaresnis. Vis daugiau mėgstančiųjų šį žaidimą įsitraukia į korespondencines varžybas, kuriose yra unikali galimybė žaisti su viso pasaulio šachmatininkais tiesiog iš savo kabineto. Lietuvos korespondencinių šachmatų federaciją vienija jau virš 300 tarptautinius reitingus turinčių šachmatininkų. ICCF jungia virš 60 šalių-narių ir virš 100 tūkstančių šachmatininkų.

Pastaruoju metu tradicinį žaidimą laiškais baigia išstumti efektyvesnis būdas – žaidimas elektroniniu paštu. Tai žymiai sutrumpina varžybų laiką, vietoje įprastų keturių metų žaidžiant paprastu paštu varžybos elektroniniu paštu vidutiniškai vyksta dvejus metus. Naujausias būdas – žaidimas panaudojant korespondencinių šachmatų web serverį. Šis būdas yra patogiausias ir patraukliausias, nereikia rašyti jokių laiškų ar elektroninio pašto žinučių. Visi partijos užrašai saugomi serveryje, žaidėjų patogumui kompiuterio ekrane padeda šachmatų lenta su figūromis, ėjimus galima daryti tiesiog perkėlus figūrą į norimą laukelį ir paspaudus kelis mygtukus.

Lietuvių korespondencininkai pasaulyje yra gerai vertinami. „Karaliauja” vokiečiai, pripažinti neginčijamais lyderiais šioje sporto šakoje. Matyt tai lemia tradiciniai vokiečių charakterio bruožai - kruopštumas ir pareigingumas, kas yra labai svarbu žaidžiant korespondenciniais šachmatais ir, žinoma, gera organizacija. Džiugina faktas, kad lietuviai vertinami antrais po vokiečių ir lenkiamos tokios super valstybės kaip JAV, Rusija, Ukraina, Anglija, Prancūzija, Olandija ir kitos. Net trys Lietuvos klubinės komandos žaidžia pačioje aukščiausioje ICCF Čempionų Lygoje (tarp 22 stipriausiųjų klubų). Tai Vilniaus šachmatų-bridžo klubas “NSEL 30” bei dvi Kauno komandos - „Baltijos Lyga” ir “Margiris”. Daugiau klubų aukščiausioje lygoje yra tik iš Vokietijos.

Džiugu, kad lietuviai po sėkmingo pasirodymo XII Pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiadoje (II vieta) ir XI Europos komandiniame čempionate (II vieta) ir toliau sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose.

Pabaigoje galima būtų prisiminti, kad lietuviai yra pasiekę aukščiausių pasiekimų ir individualiose varžybose. Lietuvių kilmės amerikietis Viktoras (Vytas) Palčiauskas 1984 metais tapo Pasaulio korespondencinių šachmatų čempionu, o Europos čempionais yra tapę visa eilė lietuvių - Anicetas Uogelė, Vladas Gefenas, Gediminas Rastenis, Valentinas Normantas, Ričardas Žitkus ir Alius Mikėnas.

Korespondenciniais šachmatais nėra lengva žaisti, tai „titaniškas darbas”, savaitgalių aukojimas. Šiais laikais daugelis šachmatininkų naudojasi kompiuterių pagalba, norint nugalėti varžovus reikia pergudrauti savo varžovus ir jų kompiuterius. Rezultatas dažnai priklauso ne tik nuo, kaip šachmatininkas supranta šachmatų žaidimą ar įvertina susidariusias padėtis, bet ir nuo ėjimų analizei skirto laiko (kiek įdedama širdies)...