JONIŠKIETĮ IGNĄ ŽALĮ PRISIMENANT




ANICETAS UOGELĖ - ŠACHMATŲ MEISTRAS


Gerbiamieji! Turėkite kantrybės perskaityti ilgoką įžangą!


2008 m. sausio 17 d. Islandijoje mirė 11-asis pasaulio šachmatų čempionas – ROBERTAS FIŠERIS, gimęs 1943 m. kovo 9 d. Čikagoje (JAV), vokiečio ir žydės šeimoje (Iš nuogirdų Regina Fišer, medikė, turėjo vyresnę dukterį Džoan, kurį laiką gyveno Sovietų Sąjungoje. Antrą kartą ištekėjo už anglų mokslininko Pjusteno). Jau 15-likos metų tapęs JAV suaugusių čempionu, jis dažnai ir liko vadinamas Bobiu. Pasaulio čempionu tapo 1972 m. Reikjavike 12½ : 8½ nugalėjęs maskvietį B. Spaskį.


Jau vasarą ketinama kurti biografinį filmą, todėl šiandien pasaulyje visi stengiasi prisiminti sąsajas su šiuo įžymiausiu šachmatininku. Savo ekscentriškais poelgiais jis privertė pradėti šachmatininkams mokėti honorarus!


Augdamas be tėvo, apleido mokyklą, bet įvaldė 5 užsienio kalbas ir būdamas aukštoko ūgio nuo 15-likos metų savarankiškai keliaudavo po pasaulį.


Pasaulio jaunimo čempionatus jau laikė nepilnaverčiais ir ignoravo.


1965 m. kviečiamas į oficialaus pasaulio trečiojo čempiono Ch. R. Kapablankos atminimo turnyrą Havanoje. Negavęs vizos į Kubą, žaidė telefonu – teletaipu po 9 valandas kasdien iš Niujorko. Nuo nugalėtojo maskviečio V. Smyslov atsiliko pustaškiu. Tas partijas (+12 = 6 - 3) reikėtų priskirti korespondenciniams šachmatams.


1967 m. būdamas ryškiausiu tarptautinio turnyro Tunise lyderiu (8½ tšk. iš 10), - pasitraukė iš varžybų.


1971 m. pretendentų į pasaulio čempionus mačams iki 6 laimėtų partijų, su leningradiečiu M. Taimanovu ir to meto daugelio turnyrų nugalėtoju danų „princu“ B. Larsenu užbaigti jam užteko tik tų 6 pirmųjų dvikovų. Buvusį pasaulio čempioną, maskvietį T. Petrosianą nugalėjo 6½ : 2½. Šachmatininkai juokavo apie gautą Maskvoje trumpą telegramą: KPSS. Tikrovėje tai reiškė: KAPUT (galas) PETROSIANUI, SPASAITE (gelbėkite) SPASKĮ.


Neįprastai prasidėjo jo finalinis 1972 m. mačas su B. Spaskiu. Sakoma, kad Bobis psichologiškai buvo ruošiamas dviejų pirmųjų (iš 24) partijų pralaimėjimui. Pirmojoje lyginėje partijoje jis pabaigoje netikėtai paaukojo figūrą ir pralaimėjo. Į antrąją mačo dvikovą – visai neatvyko ir jam buvo įskaitytas pralaimėjimas (jau 0:2). Vėl visi kalbėjo, kad Bobis sudarė ilgalaikius ginčus lažybų rinkoje: rezultatas yra, bet dvikova tai neįvyko. B. Spaskį apėmė nepelnytas džiaugsmas. Jis niekam nebeprieštaravo: kaip vilkas laukė ėriuko... Bet sekė 8 maskviečio pralaimėjimai ir tik 2 pergalės. 9 partijos pasibaigė lygiosiomis.


Grįžęs į Ameriką, R. Fišeris Baltuosiuose Rūmuose aplankyti JAV prezidentą atsisakė.


Pagal Pasaulinės šachmatų federacijos (FIDE) reglamentą, kitas mačas turėjo įvykti 1975 m. Spaudoje pasirodžius užuominų apie Bobio išsilavinimą, apie keturiasdešimt paskutinio numerio avalynę, apie atseit stovėsenos defektus ir kt., R. Fišeris žaisti mačą su Rusijos šachmatininku A. Karpovu – atsisakė. Jis vienintelis pasaulyje liko nenugalėtas!


Apie R. Fišerį spauda vėl prabilo, kai 1992 m. jis boikotuojamoje Jugoslavijoje vėl žaidė ir laimėjo neoficialų mačą su B. Spaskiu (10:5, neįskaitant lygiųjų). Spaudos pranešimu, gavęs apie 7 milijonus litų, grįžti į JAV nebepanoro. Matė jį Vengrijoje, Japonijoje ir 2005 m. rado prieglobstį savo triumfo citadelėje – Islandijoje. Palinkėkime jam ramybės...


Man teko 1975 m. Rygoje, 1983 m. Maskvoje teisėjauti aukščiausio rango komandinėse šachmatų varžybose, kuriose žaidė pasaulio čempionai: V. Smyslovas, M. Talis, T. Petrosianas, B. Spaskis, A. Karpovas, G. Kasparovas, bendrauti su organizatoriais - J. Averbachu, kosmonautu V. Sevastjanovu ir kt.


Iki R.Fišerio prisigretino gal tik Amerikos lietuviai...


Vienas mums ryškiausias kontaktas – 1964 m. vasario 23 d. R. Fišerio šachmatų simultanas Monrealyje (Kanada). Bobis vienu metu prie atskirų lentų žaidė su 56 varžovais. Net skiriant vienai dvikovai vidutiniškai tik 5 minutes, renginys jau turėjo trukti apie 5 valandas... Tarp žaidėjų buvo ir buvęs joniškietis IGNAS ŽALYS. Žaidė ir laimėjo! Tokių laimingųjų buvo penki, trys - pasiekė lygiąsias, o likusieji 48 – kapituliavo.


Štai keturiasdešimt ketverių metų senumo įvykiai:


R. Fišeris – I. Žalys (1964 m. simultanas Monrealyje) 1. e4 e5 2. f4 ef 3. Rc4 Žf6 4. Žc3 c6 5. Rb3 d5 6. ed cd 7. d4 Rd6 8. Žge2 f3 9. gf Žh5 10. Re3 Rb4 11. a3 Ra5 12. Vd3 a6 13. 0-0-0 Re6 14. Žg3 Žg3 15. hg h6 16. f4 Rc3 17. Vc3 Žd7 18. g4 Rg4 19. Bdg1 Žf6 20. Rf2 Že4 21. Vb4 Vd7 22. Rh4 a5 23. Ve1 f5 24. Kb1 b5 25. Bg3 h5 26. Rg5 Kf7 27. Be3 Bhe8 28. c3 Ba6 29. Rc2 Bae6 30.Ka1 Žg5. (0:1)


Visa tai, iš Igno Žalio sužinojau 1985 - 1987 metais, kai žaidėme korespondencinių (ėjimus skelbiant laiškais) šachmatų partiją Lietuvos ir Šiaurės Amerikos lietuvių mače. Jau startiniame laiške I. Žalys informavo, kad gimė 1913 m. balandžio 3 d. Joniškyje, kur tebegyveno jo brolis. Gimnaziją 1930 m. baigė Šiauliuose, studijavo Kaune ir Anglijoje, mokytojavo Zarasuose, Ukmergėje.


1939 m. laimėjo Gastingso (Anglija) šachmatų šalutinį turnyrą.


Lietuvos čempionatuose žaidė 1939 m. ir 1943 m.


1943 m. turnyro rezultatų lentelė tilpo 1993 m. išleistoje mano knygoje „Mano šachmatai“. 1959 m. dalyvavo Kanados pirmenybėse, dešimt kartų žaidė JAV atvirose pirmenybėse. Rengė šachmatų skyrelį „Laisvojoje Lietuvoje“.


Mudu pasikeitėme per 30 laiškų ir sužaidėme tokią šachmatų partiją:


A. Uogelė – I. Žalys (corr. 1985-1987):


1. c4 e6 2. g3 d5 3. Rg2 Žf6 4. Žf3 Re7 5. 0-0 0-0 6. b3 c5 7. Rb2 Žc6 8. e3 b6 9. Ve2 Rb7 10. Bd1 Vc7 11. Žc3 Bad8 12. cd Žd5 13. Žd5 Bd5 14. d4 cd 15. Žd4 Žd4 16. Rd4 Bd7 17. Bac1 Vb8 18. Rb2 Bfd8 19. Bd7 Bd7 20. Vc4 Rg2 21. Kg2 Vd8 22. Vc8 Vc8 23. Bc8 Rd8 24. Ra3 f6 25. Re7 Be7 26. Bd8 Kf7 27. Ba8 Bc7 28. g4 Kg6 29. Kg3 h5 30. h3 (Lygiosios ½ : ½).


1990 m. rugpjūčio 26 d. Ignas Žalys mane informavo apie savo paskutines varžybas Lietuvoje: 1944 m. liepos 3 - 7 d.d. Kulautuvoje buvo numatytas 1944 m. Lietuvos čempionatas. Į jį atvyko 10 šachmatininkų: P. Tautvaišas, R. Arlauskas, K. Škėma, L. Abramavičius, D. Žilevičius, A. Seliokas, J. Marcinauskas, Šiliūnas, I.Žalys ir dar vienas, kurio pavardės nebeprisimenu.


Sparčiai artėjant karo veiksmams, turnyro dalyviai išsiskirstė. I. Žalys turėjo 3 taškus iš 5 partijų. Laimėjo prieš R. Arlauską ir A. Selioką, sužaidė lygiosiomis su P. Tautvaišu ir Kauno čempionu Šiliūnu, pralaimėjo Šiaulių čempionui J. Marcinauskui.


1944 m. liepos 2 d. (turnyro išvakarėse) įvyko 17 dalyvių žaibo turnyras. Jo rezultatai: 1. P. Tautvaišas 14 tšk. iš 16 galimų, 2. I. Žalys – 12½, 3. R. Arlauskas – 11½, 4. A. Seliokas 10½, 5 - 6. D. Žilevičius ir Šiliūnas – po 10, 7. K. Škėma – 9 taškai ir t.t.


Taip jau nutiko, kad prizininkus likimas nubloškė už jūrių marių...


Mano 1991 m. gruodžio 31 d. registruotas laiškas Ignui Žaliui į Verduną (Kanada) – grįžo...



2008 m. kovo 29 d.



Pasiruošta XIV Pasaulio šachmatų olimpiados dalyvių apdovanojimui
Pasiruošta XIV Pasaulio šachmatų olimpiados dalyvių apdovanojimui.